Nuo vaizdo kodavimo atsiradimo atsirado daug vaizdo kodavimo standartų. Kalbant apie vaizdo įrašų kodavimo standartus, pirmiausia pristatykite kelias organizacijas, kurios nustatė standartus.
Pirma, tai yra gerai žinoma Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU). ITU yra specializuota agentūra prie Jungtinių Tautų, kurios būstinė yra Ženevoje, Šveicarijoje. ITU yra trys skyriai: ITU-R (anksčiau CCIR), ITU-T (anksčiau CCITT) ir ITU-D.
Be ITU, kitos dvi organizacijos, glaudžiai susijusios su vaizdo kodavimu, yra ISO/IEC. ISO, kaip visi žinome, yra Tarptautinė standartizacijos organizacija, kuri pradėjo ISO9001 kokybės sertifikavimą. IEC yra Tarptautinė elektrotechnikos komisija. 1988 m. ISO ir IEC kartu įsteigė ekspertų grupę, atsakingą už televizijos vaizdo ir garso duomenų kodavimo, dekodavimo ir sinchronizavimo standartų kūrimą. Ši ekspertų grupė yra gerai žinoma MPEG, Moving Picture Expert Group.
Daugiau nei trisdešimt metų dažniausiai jie siūlo pagrindinius vaizdo kodavimo standartus pasaulyje. ITU pasiūlė H.261, H.262, H.263, H263+ ir H263+, bendrai žinomas kaip H.26X serijos, kurios dažniausiai naudojamos realiose srityse. -laikinis vaizdo ryšys, pvz., konferencinė televizija, vaizdo telefonas ir kt.
ISO/IEC siūlo MPEG seriją, kurią sudaro MPEG1, MPEG2, MPEG4, MPEG7 ir MPEG21. Iš pradžių ITU ir ISO/IEC žaidė savo žaidimus, bet vėliau subūrė bendrą grupę JVT (Joint Video Team).
JVT įsipareigojo kurti naujos kartos vaizdo kodavimo standartus, o vėliau pristatė standartų seriją, įskaitant H.264.